leguliarnas

×leguliárnas, -a adj. (1) Al teisingas, tinkamas, tikras, kaip reikiant; plg. reguliarus: Kai užaugs, bus leguliarnas vyras Dglš. Ot ir leguliárnas mūs Petras in viską Lš.

leguliárnai adv., leguliárniai: Leguliarniai tik padaryk, tai bus gražios kopėčios Lp. Pasakyk leguliarnai, ar važiuosi į Rokiškį, ar ne Žb. Dirbk leguliárniai Pun. Traukinys važinėja leguliarniai Mrs.